Dovanojimas – tai gražus būdas išreikšti dėkingumą, meilę ar paramą, tačiau susidūrus su šiuo veiksmu, daugeliui kyla klausimas: „Ar dovanotojas moka mokesčius už dovaną Lietuvoje?” Atsakymas į šį klausimą yra esminis, siekiant išvengti netikėtų finansinių įsipareigojimų tiek dovanotojui, tiek gavėjui. Šiame straipsnyje detaliai panagrinėsime Lietuvos Respublikos teisės aktus, susijusius su dovanų apmokestinimu, ir išsiaiškinsime, kam tenka pagrindinė mokesčių našta.
💡 Pagrindiniai takeliai
- Lietuvoje dovanotojas paprastai nemoka mokesčių už dovaną.
- Mokesčiai dažniausiai tenka dovanos gavėjui, priklausomai nuo giminystės ryšių ir dovanos vertės.
- Išimtys gali atsirasti, jei dovana yra susijusi su verslo veikla arba ja slepiamos pajamos.
- Svarbu atskirti asmenines dovanas nuo pajamų, kad išvengtumėte mokestinių prievolių.
- Visada rekomenduojama pasitikrinti naujausią VMI informaciją ar pasikonsultuoti su mokesčių specialistu.
Turinys
Pagrindinė taisyklė: mokesčius už dovaną moka gavėjas
Lietuvos mokesčių sistemoje galioja principas, kad pajamų mokestį, įskaitant ir pajamas, gautas dovanų pavidalu, paprastai moka tas asmuo, kuris pajamas gauna. Tai reiškia, kad daugeliu atveju dovanotojo mokesčiai už įteiktą dovaną nekyla. Pagrindinė atsakomybė už deklaravimą ir mokesčių sumokėjimą, jei dovana viršija nustatytą neapmokestinamą sumą arba neatitinka lengvatų taikymo sąlygų, tenka dovanos gavėjui.
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas (GPMĮ) numato, kad dovanos yra priskiriamos gyventojo pajamoms, kurios gali būti apmokestinamos. Svarbu pažymėti, kad tai netaikoma visoms dovanoms – yra numatytos išimtys ir neapmokestinamos sumos, priklausomai nuo dovanos vertės ir giminystės ryšio. Norėdami sužinoti visą informaciją apie dovanų mokesčius ir jų taikymą, rekomenduojame pasidomėti išsamesniu dovanų apmokestinimo gidu.
Kada dovanotojas gali susidurti su atsakomybe?
“Nors dažniausiai dovanos apmokestinimas rūpi gavėjui, dovanotojui taip pat svarbu žinoti, kad tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, jei dovana yra susijusi su verslo veikla ar atlygiu už paslaugas, jam gali kilti mokestinių prievolių. Svarbu atskirti asmeninio pobūdžio dovanas nuo pajamų.”
— Vilius Janulis, Mokesčių konsultantas
Nors bendra taisyklė sako, kad dovanos apmokestinimas yra gavėjo rūpestis, yra tam tikrų situacijų, kai dovanotojui gali kilti tam tikrų netiesioginių atsakomybių ar klausimų. Pavyzdžiui, jei dovanojimas yra dalis schemos, kuria siekiama išvengti kitų mokesčių (pvz., paslėpti darbo užmokestį ar pelną), Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) gali atlikti tyrimą ir nustatyti, kad sandoris yra fiktyvus. Tokiu atveju, gali būti taikomi mokesčiai ir dovanotojui, priklausomai nuo situacijos.
Be to, juridinių asmenų atveju, dovanojant turtą ar pinigus, gali kilti pelno mokesčio ar pridėtinės vertės mokesčio (PVM) klausimų. Tačiau kalbant apie fizinius asmenis, dovanos davėjo atsakomybė dėl mokesčių kyla itin retai ir tik išskirtiniais atvejais, kuomet dovanojimas yra pripažintas piktnaudžiavimu teise ar mokesčių vengimu.
Mokesčių našta dovanotojui: išimtys ir atvejai
Retas, bet galimas atvejis, kai dovanotojui gali tekti susidurti su tam tikra mokesčių našta, yra tada, kai dovanotojas yra juridinis asmuo, dovanojantis fiziniam asmeniui. Įmonės atveju, dovanos gali būti traktuojamos kaip neleidžiami atskaitymai, o tai didina apmokestinamąjį pelną. Tačiau šis straipsnis yra skirtas fizinių asmenų dovanojimui, tad svarbu dar kartą pabrėžti: fiziniam asmeniui-dovanotojui įprastai mokesčiai nekyla.
Retas, bet galimas atvejis, kai dovanotojui gali tekti susidurti su tam tikra mokesčių našta, yra tada, kai dovanotojas yra juridinis asmuo, dovanojantis fiziniam asmeniui.
Svarbu įvertinti, kad Lietuvos mokesčiai dovanoms yra progresiniai ir priklauso nuo dovanos vertės bei giminystės laipsnio. Kokia suma yra neapmokestinama ir kokios išimtys taikomos, galite išsamiau sužinoti straipsnyje apie neapmokestinamos dovanų sumos dydį.
Dovanotojo mokestinės prievolės pagal dovanos pobūdį
| Dovanos pobūdis | Ar dovanotojas moka mokesčius? | Pastabos |
|---|---|---|
| Dovanos fiziniam asmeniui (šeimos nariams) | Ne | Mokesčiai tenka gavėjui, jei dovanos vertė viršija neapmokestinamą limitą, išskyrus artimuosius giminaičius. |
| Dovanos fiziniam asmeniui (ne šeimos nariams) | Ne | Mokesčiai tenka gavėjui, jei dovanos vertė viršija neapmokestinamą limitą. |
| Dovanos, susijusios su individualia veikla/verslu | Taip, jei traktuojama kaip pajamos | Dovanotojas privalo deklaruoti ir sumokėti Gyventojų pajamų mokestį (GPM) ar PVM, jei taikoma. |
| Dovana juridiniam asmeniui | Priklauso nuo dovanotojo ir dovanos tikslo | Gali kilti GPM ar Pelno mokesčio (PM) prievolės, jei tai nėra labdara ar parama pagal įstatymą. |
Mokesčių deklaravimas ir dovanos perdavimas
Nors dovanotojas dažniausiai neturi mokesčių prievolės, jis vis tiek atlieka svarbų vaidmenį dovanos perdavimo procese. Pavyzdžiui, perduodant didelės vertės turtą, pavyzdžiui, nekilnojamąjį turtą ar transporto priemonę, reikalingas notarinis sutarties patvirtinimas ar registracija atitinkamuose registruose. Šie formalumai užtikrina, kad dovanos perdavimas būtų teisėtas ir skaidrus.
Dovanotojas turėtų žinoti, kad gavėjas, priklausomai nuo dovanos vertės ir giminystės ryšio, gali turėti pareigą deklaruoti gautas pajamas ir sumokėti mokesčius. Nors tai nėra dovanotojo tiesioginė prievolė, žinojimas apie šias aplinkybes gali padėti išvengti nesusipratimų ateityje.
Išvada ir patarimai dovanotojams
Apibendrinant, didžiąją dalį dovanų atveju dovanotojo mokesčiai Lietuvoje nekyla. Pagrindinę mokesčių naštą ir deklaravimo pareigą už dovanas, kurios viršija neapmokestinamas sumas ir neatitinka giminystės ryšio lengvatų, prisiima dovanos gavėjas. Tačiau dovanotojui visada rekomenduojama būti informuotam apie galiojančius teisės aktus, ypač dovanojant didelės vertės turtą.
Siekiant išvengti bet kokių neaiškumų ar galimų problemų, rekomenduojama visada pasitarti su mokesčių specialistu ar Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) konsultantu, ypač jei dovana yra didelės vertės, susijusi su verslu ar yra neįprastos situacijos. Skaidrus ir atsakingas požiūris į dovanojimą užtikrina ramybę ir išvengia nereikalingų komplikacijų.
Dažnai užduodami klausimai
Ar dovanotojas Lietuvoje visada nemoka mokesčių už dovaną?
Paprastai dovanotojas Lietuvoje nemoka mokesčių už dovaną. Apmokestinimo prievolė dažniausiai kyla dovanos gavėjui, priklausomai nuo dovanos vertės ir giminystės ryšių su dovanotoju. Išimtys gali būti, jei dovana yra susijusi su verslo veikla ar ja slepiamos pajamos.
Kokiomis aplinkybėmis dovanotojas vis dėlto gali mokėti mokesčius?
Dovanotojas gali būti apmokestintas, jei dovana yra traktuojama kaip pajamos už individualią veiklą, darbo užmokestis ar kitas atlygis, kuris yra maskuojamas kaip dovana siekiant išvengti mokesčių. Taip pat, jei dovanojamas turtas, kuris buvo naudojamas komercinėje veikloje ir jo perleidimas sukelia pelno apmokestinimą.
Ar dovanojant nekilnojamąjį turtą dovanotojui kyla mokesčių?
Paprastai nekilnojamojo turto dovanojimas fiziniam asmeniui dovanotojui mokesčių nesukelia. Mokesčių našta (GPM) dažniausiai tenka dovanos gavėjui, jei nekilnojamojo turto vertė viršija įstatyme nustatytą neapmokestinamąją sumą ir nėra atleidimo nuo mokesčių dėl giminystės ryšių.
